- prižėbėti
- prižė́bėti tr. 1. Antz, Srv, Ssk privalgyti ko smulkaus: Prižė́bėsiu cukraus, ir bus gerai Trgn. Prižė́bėjau druskos – tai gersiu Km. Pelų prižėbėjo ir ištino LTR(Ds). | refl. tr.: Prisižė́bėjo vaikas cukro – nieko nebevalgo Mžš. 2. pritraukti kokių nešvarumų: Aš jau prižė́bėjau žemių Kkl. Pirštai (panagės) prižė́bėja, išvalai ir vėl prižė́bėja purvo Aln. | refl. tr.: Ir kipšas man davė prisižėbėjus dulkių užsičiaudėti P.Trein. Zigmas laikas nuo laiko spjaudė – į burną prisižėbėdavo akuotų, dulkių Ul. Kol tu ten nueisi, tai tau prisižė́bės pilnos kelinės sniego Kair. Kantapliai prisižė́bėjo (prisisėmė) sniego Ds. 3. apsinešti, apsitraukti kuo smulkiu (ppr. nešvarumais), priskresti: Vidus trobos, kakta pečiaus, palėpiai, pazalabiai, čiukuras ir kurtinys prižėbėję suodžių A1885,284. | refl.: Pelus duodavom gyvuliam, kai kas miežienių neduodavo, ba, sako, prisižė́bėja liežiuvis, prilenda akuotų Kp. 4. refl. tr. daug ko prisirinkti: Kiek jie, kur te šunys, prisižė́bėjo tų grūdų Šmn. Tai prisižėbėjau skolių, kaip aš ir beataduosiu Dbk. Šitas gi ponas nedorėlis, labai išdrikusiai gyvendamas prisižėbėjo iš visur skolos BsPII183. | prk.: Pasigėrėjęs stebuklingai spindinčiu dangumi ir žvaigždžių prisižėbėjusiais sodo medžiais, sukalbėdavo trumpą maldelę A.Vien. Prisižė́bėjau to gerumo Tr. \ žėbėti; apžėbėti; atsižėbėti; įsižėbėti; išžėbėti; pažėbėti; prižėbėti; sužėbėti
Dictionary of the Lithuanian Language.